Aldona BUTKIENĖ
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazija
aldona@ip.ku.lt

Programavimas arba algoritmavimas yra viena iš svarbiausių informatikos dalių, o uždavinio sprendimo algoritmizavimas – svarbi informatikos sąvoka, kurios sampratą turi įdiegti bendrojo lavinimo mokykla. 

Studijuodama Lietuvos, Rusijos, Bulgarijos, JAV, Slovakijos informatikos mokytojų darbo patirtį, mokslininkų straipsnius, randu patvirtinimą, kad mokymas programuoti ugdo loginį mąstymą ir jo dėka keičiasi mokinių mokymosi būdas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad programavimas formuoja sugebėjimą išskirti svarbiausius užduoties, problemos sprendimo etapus: analizę – užduoties išskaidymą į atskiras dalis; plano sudarymą – kiekvienos dalies sprendimo atskyrimą; sintezę – atskirų dalių apjungimą. Išmokti programuoti kokia nors programavimo kalba – reiškia suprasti jos semantiką ir sintaksę, o tai padeda formuoti moksleivių kalbos stilių. Programavimas skatina eksperimentuoti, formuluoti ir tikrinti hipotezes. 

Su kokia programavimo kalba tikslingiausia supažindinti moksleivius? Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) informatikos mokytojų, mokslininkų pasisakymai, straipsniai rodo, kad yra daug skirtingų nuomonių. Kiekvienas jų pateikia įtikinančius argumentus, pagrindžiančius jų nuomonės teisingumą. Tačiau dažniausiai savo nuomonės gynimas baigiasi kitų programavimo kalbų kritika, įrodinėjimu, kuo jos netinkamos mokykloje.

„Mokytojas, šventyklos šešėlyje vaikščiojantis tarp pasekėjų, skleidžia ne savo išmintį, o greičiau savo tikėjimą ir atsidavimą. Jei jis iš tiesų išmintingas, jis nekvies jūsų įžengti į savo išminties namus, greičiau jis ves jus prie jūsų pačių proto slenksčio.“ (K. Džibranas Pranašas.) Mano nuomone, konkreti programavimo kalba – tai tik priemonė realizuoti tikslus: mokyti programuoti, sudaryti kūrybos ir atradimų aplinką ir t. t. Ir mokytojo pasirinkimas turi būti pagrįstas pirmiausia jo tikėjimu tuo, ko moko. Tik tada jis ir jo mokiniai pasieks geriausių rezultatų. Svarbiausia visiems suvokti, kad mokymas turi būti nukreiptas ne į taisyklių išmokimą, o į mąstymo proceso formavimą.

Pagrindinės mokyklos informatikos kurso pradmenų viena dalis skirta algoritmavimui. „Programavimas – tai bendravimas su kompiuteriu tokia kalba, kuri suprantama ir kompiuteriui, ir juo dirbančiam žmogui. Labai svarbu suvokti programavimo esmę – keliolika pagrindinių konstrukcijų. Tuomet nei jo bijosime, nei jis stebins. Vaikui išmokti kalbą nebūtų sunku, jei jis turėtų tinkamas sąlygas. Mokytis kompiuterio kalbos reikėtų taip natūraliai, kaip mokomasi, pavyzdžiui, prancūzų šnekamosios kalbos Prancūzijoje, o ne taip, kaip jos mokoma Amerikos mokyklose.“ – teigė S. Papertas [12]. Kas sudaro tas tinkamas sąlygas? Pirmiausia – tai ugdymo filosofija, antra – pasirinkta programavimo kalba, trečia – tai mokymo metodika. Logo – tai ir pedagoginė filosofija, ir programavimo kalba, ir mokymo metodika, tinkanti ne tik jaunesniojo amžiaus vaikams, bet ir vyresniesiems.

• Antrojoje darbo dalyje, remdamasi išstudijuota literatūra, pristatau Logo pedagogiką, apibūdinu Logo programavimo kalbų grupes.
• Trečioje dalyje nurodytas darbo tikslas ir uždaviniai.
• Ketvirtoje dalyje pateikiu teorinę medžiagą ir praktines užduotis, projektus, skirtus supažindinti mokinius su „Komenskio Logo“ sistema ir programavimo kalba. 
• Penktoje dalyje aprašau savo darbo su mokiniais Logo sistema patirtį ir metodiką.