Olimpiados temos:

1. Mano broliukas dar visai naujas. Jis net neišpakuotas. Mamytė jį tik atriša, pažiūri, ar nesugedęs, ir vėl atsargiai suvynioja lyg kokį saldainiuką.

2. Kai aš miegojau, broliuką mums atnešė gandras ir įmetė pro kaminą. Bet jis visai nepanašus į Karlsoną, gyvenantį ant stogo…

3. Man labai smagu parke vežioti broliuką. Ten visos mamos su vežimėliais: ir didelės, ir senos, ir visai nepažįstamos senėlės. Aš parke pati mažiausia mamytė, nes dar nepasiekiu vežimėlio rankenos ir neturiu didelės skrybėlės...

4. Mūsų Pauliukas dabar visai nebe Pauliukas. Jam išdygo keturi dantys. todėl tėvelis jį vadina Zuikučiu, o mama jį laiko užtvertą. Jis renka nuo žemės mažyčius trupinėlius, o iš sienos krapšto tinką. Jis viską deda į burną ir, įsikibdamas tvorelės, dar prašo: -Aldium, aldium!…

5. Močiutė džiaugiasi, kad Paulius storas lyg sutinęs. O man dėl to baisu. Aš nemačiau, kada jį sugėlė bitės, bet musės tai tikrai buvo užtūpusios ant kojų. Todėl dabar jos lyg tešlinės - vis klimpsta, vis kliūva ir negali praeiti viena pro kitą. Per tą tešlumą broliukas griūva ir griūva. Man plaukai šiaušiasi, o tėčiui - juokas...

6. Man patinka, kad židinyje spragsi malkos ir šviečia ugnis. Tada ant grindų lekia raudonos kibirkštys. Iš jų pasirodo naminis saliutas. Ir dar patinka, kad šešėliai patys laipioja ant sienų. Aš pasispjaudau pirštuką ir kišu jį prie karštos geležies. Seilės čirškia...

7. Kieme mes žaidžiam visokius žaidimus, bet dažniausiai - muštynių karą. Kaip televizoriuj. Pauliukas dar nemoka numiręs šaudyti, todėl jis būna belaisvis. Dideli ir seni vaikai jį apsupa negyvą, liepia atmerkti akis, o paskui tardo: - Kaip tavo vardas?..

8. Mes tvarkom kambarius. Mama su dideliu skuduru, aš su mažu, o Pauliukas su… nieku, tiktai su delniukais. Jis eina keliais ir ūžia kaip dulkių siurblys. Jis visas purvinas. Jis pinasi po kojom ir vos nepargriauna mamos. Ji išsigąsta: -Tu vieną kartą mane išvesi iš kantrybės...

9. Mano tėvelis labai didelis ir stiprus. Jis gali pakelti dramblį, mamą arba šešias plytas. Tėvelis kas vakaras matuoja mane prie durų staktos ir klausia:

-Kada gi tu, dukryt, užaugsi?

-Kai būsiu didelė...

10. Tas Poviliukas storuliškai storas. Jis tartum pripučiamas liūtas. Tiktai be uodegos. Ir be dviejų kojų. Mes tyčia iš liūto neišleidžiam oro, kad plaukiodamas broliukas nenuskęstų ir labai neprigertų. Jis maudosi tiktai su Liūto Tėvu ir su senele, o kitų žmonių dar gėdinasi...

11. Kai Paulius surūgsta, jis negali kalbėti. Tik pūkščia ir tyli. Jis tikras rūgštynių surūgimas - actas. Jis net su dėde Pranu nenori šnekėtis. Net dūdelės pūsti nenori ir trimituoti.

-Na būkim pažįstami ...

12. Buvo gražus oras. Atrodo, kad paukščiai jį mums tyčia prigiedojo. Buvo labai šviesu, nes saulė ir mėnulis švietė iš karto. Jie buvo kaip prišildyti. Mamytė atnešė į kambarį kačiukų. Mamytė atnešė į kambarį gražių išsprogusių pumpurėlių. Broliukas pavaikščiojo apie juos, apžiūrėjo, net piršteliu pabandė, bet nieko nesuprato...

13. Mes jau maudomės Nemune. Tėvelis plaukia visas, mamytė - iki pusės, o mudu su Povilu tik iki kelių ir dar negiliau. Prie pat krantelio, kur ne taip šaltas ir šlapias vanduo...

14. Pauliukas jau seniai pamiršo, kad nuo drėgmės gali supūti rankos. Jis lenda prie vandens kaip koks sušlapėlis. Jis jau prigirdė visus skęstančius daiktus, o šiandien dar akvariume paskandino ir žaislinį laikrodį...

15. Sekmadienį mūsų močiutė vadina miegadieniu. Ji tiek daug metų miegų ir vis negali išsimiegoti. Kai guli ji, nesikeliam ir mes. Tada pasirodo tikra ligoninė, o mūsų kambarys - tėvelio nervų skyrius...

16. Kai kepina saulė, tėvelis geria alų, mamytė maudosi po šaltu dušu, žvirbliukai - dulkėse, o šunelis Sargis - iškiša raudoną liežuvį. Mažiems vaikams taip daryti negalima. Negražu. Jie gali iškišti liežuvį tik valgydami ledus ir dar … rodydami daktarui...